Motiejaus Valančiaus pėdsakai Šilalės krašte

Ar teko girdėti, kad Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius Šilalės krašte lankėsi bent 8 skirtingose vietovėse ir per savo vizitacijas mūsų rajone Sutvirtinimo sakramentą suteikė daugiau nei 15 tūkstančių žmonių?

Stebina asmenybės mastas

Dar 2025-ųjų metų pabaigoje kilo mintis plačiau pasidomėti Žemaičių vyskupu Motiejumi Valančiumi ir jo sąsajomis su Šilalės kraštu. Dirbant gide ne kartą tenka pristatyti įvairius mūsų krašto objektus, o kartu – ir ištarti Motiejaus Valančiaus pavardę. Šiemet, 2026-aisiais, minint jo 225-ąsias gimimo metines, o kartu ir Seimo paskelbtus Motiejaus Valančiaus metus, nusprendžiau paieškoti daugiau informacijos apie tai, kokią įtaką jis turėjo būtent mūsų kraštui ir kokį pėdsaką čia paliko.

Besidomint M. Valančiumi teko perskaityti ne vieną straipsnį, ir kuo daugiau skaičiau, tuo labiau stebino jo asmenybės mastas. Šis Žemaičių vyskupas buvo ne tik dvasininkas – jis buvo rašytojas, liaudies švietėjas, kultūros veikėjas, istorikas ir aktyvus visuomenės formuotojas. Neretai vadinamas ir tautos blaivintoju, nes būtent jo iniciatyva XIX a. išplito blaivybės sąjūdis. Mažiau žinomas, bet ne mažiau svarbus faktas, jog M. Valančius skatino lietuviškos spaudos leidybą, prisidėjo prie lietuviškų knygų bei periodikos platinimo ir knygnešystės tradicijos stiprinimo.

Įdomūs biografijos faktai

Įdomu tai, kad M. Valančius gimė 1801 m. vasario 28 d. Nasrėnų kaime, dabartiniame Kretingos rajone. Tačiau pagal senąjį kalendorių ši data sutampa su vasario 16-ąja. Tad neatsitiktinai kyla mintis, jog vienas ryškiausių Žemaitijos dvasinių autoritetų pasaulį išvydo itin simbolišką dieną – tą pačią, kuri šiandien mums siejasi su Lietuvos valstybės atkūrimu.

Mažiau žinomas faktas, jog pilnas vardas ir pavardė yra Motiejus Kazimieras Volončevskis-Valančius. Šaltiniuose minima, kad jis buvo apie 164,5 cm ūgio, mėlynakis, ilgoka nosimi, nuo jaunystės pasižymėjo silpnesne sveikata, tačiau nepaprastu ryžtu, darbštumu ir energija. Aprašymuose jis vadinamas išskirtiniu diplomatu, gebėjusiu susikalbėti tiek su paprastu žmogumi, tiek su aukščiausiais valdžios pareigūnais. Jo autoritetas buvo milžiniškas – savo gyvenimu jis liudijo, koks turėtų būti kunigas, vyskupas, krikščionis, patriotas ir doras žmogus. Sakoma, kad jam mirus gedėjo ne tik lietuviai, bet ir latviai, žydai bei totoriai.

Tvarkė bažnyčias, tarp kurių – ir Šilalės rajone

Kalbant apie M. Valančiaus veiklą, pirmiausia verta pradėti nuo bažnyčių. Jo vyskupavimo laikotarpiu buvo pastatytos arba restauruotos net 32 bažnyčios. Tarp jų – ir Šilalės kraštui svarbi Laukuvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia, pastatyta 1856 m. Būtent M. Valančius inicijavo ir skatino šios šventovės statybas, o taip pat pats pašventino jos kertinį akmenį.

Dar viena reikšminga vieta – Medvėgalio papėdėje esančios kapinaitės su koplyčia, kuri taip pat pašventinta paties vyskupo M. Valančiaus. Medvėgalio šlaite įkurtose kapinaitėse ilsisi kelių dvarininkų giminių palikuonys. Tarp jų – Lietuvos radijo įkūrėjas Alfonsas Jurskis su žmona Ona Tallat-Kelpšaite-Jurskiene bei jų dukra Snieguole Jurskyte-Akstiniene su vyru Domu. Įdomu, kad Alfonsas Jurskis laikomas Lietuvos radijo pradininku, o jo žmona Ona lydėjo poetą Maironį po Šilalės apylinkes ir net plukdė jį po Padievyčio ežerą – taip šio krašto istorijoje susipina skirtingos asmenybės ir laikmečiai.

Prie bažnyčių istorijos verta pridėti ir dar vieną svarbų faktą – rašytiniuose šaltiniuose minima, kad 1852 m. M. Valančius lankėsi Šilalės mieste ir konsekravo tuometinę suremontuotą Šilalės bažnyčią. Ji stovėjo toje vietoje, kur šiandien įrengta Atminties aikštė ir stovi laisvės kovotojams skirtas paminklas.

Dar anksčiau, 1850 m. birželio 21 d., M. Valančius lankėsi Kvėdarnoje. Čia jis konsekravo jau įrengtą Kvėdarnos bažnyčią, suteikdamas jai Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo titulą.

Šie apsilankymai liudija, kad M. Valančiaus veikla Žemaitijoje neapsiribojo vien didžiaisiais centrais – jis aktyviai lankė ir mažesnius miestelius, stiprindamas vietos bendruomenes.

Šilalės krašte lankėsi daugelį kartų

Kalbant apie M. Valančiaus apsilankymus Šilalės krašte, akivaizdu, kad tai buvo ne pavieniai vizitai, o nuoseklus pastoracinis darbas. Šilalėje jis lankėsi jau 1850 m., kai suteikė Sutvirtinimo sakramentą net 4550 tikinčiųjų. Vyskupas į miestą sugrįžo dar ne kartą – 1852 m. jis suteikė Sutvirtinimo sakramentą net 644 tikintiesiems. Paskui dar viešėjo 1856, 1857 ir 1861 m.

Kvėdarnoje vyskupas apsilankė 1850 m. – tuomet Sutvirtinimo sakramentą gavo net 5188 asmenys.

Pajūralyje M. Valančius viešėjo 1852 m., kai sutvirtino 480 tikinčiųjų, o antrą kartą čia atvyko 1860-aisiais ir sakramentą suteikė dar 310 žmonių. Tais pačiais 1852 m. jis vizitavo ir Tenenius, kur sutvirtino 596 asmenis, o 1860 m. sugrįžęs – dar 356.

Vyskupo keliai vedė ir į Žvingius. 1852 m. čia Sutvirtinimo sakramentą gavo 1428 tikintieji, o antrą kartą jis sugrįžo 1860-aisiais.

1857-aisiais M. Valančius lankėsi ir Girdiškėje, kur Sutvirtinimo sakramentą suteikė 1298 žmonėms, o 1862 metais sugrįžęs čia jį suteikė dar 614 tikinčiųjų.

Šie skaičiai ne tik liudija M. Valančiaus veiklos mastą, bet ir rodo, kokią svarbią vietą Šilalės kraštas užėmė jo ganytojiškoje misijoje.

Rengdavo išsamias vizitacijos po bažnyčias ataskaitas

Iš istorinių šaltinių matyti, kad M. Valančius nebuvo tik simbolinis ganytojas – jis nuolat lankydavo parapijas ir po kiekvienos vizitacijos parengdavo išsamias ataskaitas. Sakoma, kad niekas nepraslysdavo pro jo akis. Vyskupas aprašydavo bažnyčių būklę, parapijines mokyklas, mokytojų aprūpinimą, mokinių skaičių ir jų amžių, parapijos elgetas, klebonijų ūkį, pajamas, išlaidas bei vedamas knygas. Būtent dėl šio kruopštumo šiandien galime nemažai sužinoti apie to meto parapijų gyvenimą ir realią bažnyčių situaciją Žemaitijoje, taip pat ir Šilalės krašte.

Rūpinosi spaudos platinimu, skatino knygnešystę

Ne visi žino, kad lietuviškų knygų bei periodikos leidybą ir knygnešystės judėjimą aktyviai skatino būtent vyskupas M. Valančius. Jis rūpinosi lietuviškos spaudos platinimu, pats inicijavo leidybą, rėmė kitus autorius ir telkė bendraminčius. Netrukus jis surado daug šalininkų ir sekėjų ir Šilalės krašte.

Uždraudus spaudą lietuviškais rašmenimis, pavyzdžiui, Girdiškėje veikė M. Valančiaus suburtos pirmosios spaudos platintojų organizacijos nariai – knygnešiai. Panaši veikla vyko ir kituose rajono miesteliuose. Tai rodo, kad Šilalės kraštas buvo svarbi lietuviško žodžio išsaugojimo erdvė, kur M. Valančiaus idėjos rado derlingą dirvą ir žmones, pasiryžusius rizikuoti dėl kalbos ir kultūros išlikimo.

M. Valančiaus pėdsakai Šilalės mieste

Kalbant apie M. Valančiaus paliktus pėdsakus Šilalėje, galima išskirti ne vieną svarbų faktą. Taigi, jau žinome, kad vyskupas mieste lankėsi bent penkis kartus – vizitavo parapiją, suteikė Sutvirtinimo sakramentą, konsekravo tuometinę suremontuotą Šilalės bažnyčią. Manoma, kad 1857 m. jis galėjo pašventinti ir Šilalės kapines.

Įdomu, kad dabartinė – jau penktoji – Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia viena savo kraštine remiasi į M. Valančiaus vardu pavadintą gatvę. Tai simboliškas priminimas apie vyskupo ryšį su miestu.

M. Valančiaus vardas Šilalėje skambėjo ir vėlesniais laikais. 1927 m. čia buvo įkurtas Motiejaus Valančiaus liaudies universitetas. Ši ugdymo iniciatyva buvo atvira visiems norintiems mokytis – nebuvo keliami akademiniai reikalavimai, nevaržė nei amžius, nei išsilavinimas, o mokymosi trukmė nebuvo ribojama. Tai atspindėjo paties M. Valančiaus idėją – šviesti žmones ir sudaryti galimybes mokytis kiekvienam.

Įkvėpė dabartinius kraštiečius

Įdomu tai, kad M. Valančiaus asmenybė įkvėpė ir mūsų krašto kūrėjus. Šilalės garbės pilietis, teatrologas Petras Bielskis savo kūryboje yra įkūnijęs vyskupo M. Valančiaus personažą, taip dar kartą primindamas jo reikšmę mūsų kultūrinei tapatybei. Beje, 2001 m. Petras Bielskis buvo įvertintas ir Motiejaus Valančiaus premija – tai dar vienas simbolinis ryšys tarp šios iškilios asmenybės ir Šilalės krašto žmonių.

Amžinojo poilsio atgulė Kaune

M. Valančius mirė 1875 m. gegužės 29 d., eidamas 74-uosius metus. Šaltiniuose nurodoma, kad jo gyvybę nusinešė kepenų liga ir akmenligė. Vyskupas palaidotas Kauno Šv. Apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos kriptoje. Visai neseniai teko aplankyti šioje bazilikoje viešint savo studijų mieste Kaune, ir tai dar kartą priminė, kokį gilų pėdsaką ši asmenybė paliko ne tik Žemaitijoje, bet ir visoje Lietuvoje.

Rima Norvilienė, gidė, iniciatyvos „Negirdėti faktai apie Šilalę“ įkūrėja, 2026 m.

Pagrindiniai naudoti šaltiniai:

• „Šilalės krašto bažnyčios: istorija ir architektūra“.
• V. Almonaitis, J. Almonaitienė „Šiaurės Karšuva: keliautojo po Šilalės kraštą žinynas“.
• Artuma.lt